durpa

dùrpa sf. (1) 1. sing. žr. durpės: Dùrpa kaitresnė už malkas Gs. Čia žemė prie dùrpos Gs. Gali kast i kast, tę visą laiką dùrpa i dùrpa Jrb. ^ Duona, kurią jie valgydavo, būdavo kai durpa BsPIII8. 2. durpių plyta: Per kelias čia durpas yra (koks durpių sluoksnis)? Vlkv.